Vėdinimas
Vėdinimo sistemos projektavimas
Reikiamos patalpų oro apykaitos nustatymas. Rekomendacijos projektavimui.
Oro apykaitos nustatymas pagal oro apykaitos kartotinumą patalpose.
Ventiliuojamo oro kiekis nustatomas kiekvienai patalpai atskirai atsižvelgiant i esamas kenksmingas priemaišas (medžiagas) arba užduodamos pagal atliktų tyrimų rezultatus. Jeigu kenksmingų priemaišų (medžiagų) pobūdžio ir kiekio apskaičiuoti negalima, oro apykaita nustatoma pagal kartotinumą:
L=Vpat x Kp (m3/h),
čia:
Vpat – patalpų tūris, m3;
Kp – minimalus oro apykaitos kartotinumas, 1/val., žr. oro apykaitos kartotinumo lentelę žemiau.
Kaip nustatyti patalpos tūrį?
Reikia apskaičiuoti bendrą patalpų tūrį kubiniais metrais. Tuo tikslu naudojama paprasta formulė:
Ilgis × plotis × aukštis = patalpos turis, m3;
A × B × H = V (m3).
Pavyzdžiui, patalpos ilgis – 7 m, plotis – 4 m, aukštis– 2,8 m. Norint nustatyti oro tūrį, kurio reikia šiai patalpai ventiliuoti, apskaičiuojame patalpos tūrį: 7×4×2,8=78,4 m3. Vėliau, naudodamiesi rekomenduojamu kartotinumu, žemiau pateiktoje lentelėje, nustatome reikiamą ventiliatoriaus našumą.
Oro kaitos kartotinumo lentelė
| Patalpos pavadinimas | Oro apykaitos kartotinumas | |
| Buitinės patalpos | Gyvenamasis kambarys (bute ar bendrabutyje) | 3 m3/val. gyvenamosios patalpos 1 m2 |
| Buto ar bendrabucio virtuvė | 6-8 | |
| Vonios kambarys | 7-9 | |
| Dušas | 7-9 | |
| Tualetas | 8-10 | |
| Skalbykla (buitinė) | 7 | |
| Drabužinė | 1.5 | |
| Sandėliukas | 1 | |
| Garažas | 4-8 | |
| Rūsys | 4-6 | |
| Pramoninės viešos ir didelio turio patalpos | Teatras, kino salė, konferencijų salė | 20–40 m3 žm. |
| Biuro patalpos | 5-7 | |
| Bankas | 2-4 | |
| Restoranas | 8-10 | |
| Baras, kavinė, alaus baras, biliardinė | 9-11 | |
| Kavinės, restorano virtuvės patalpos | 10-15 | |
| Universalinė parduotuvė | 1.5-3 | |
| Vaistinė (prekybos salė) | 3 | |
| Garažas ir automobilių remonto dirbtuvės | 6-8 | |
| Tualetas (visuomeninis) |
10–12 (arba 100 m3 1 unitazui) |
|
| Šokių salė | 8-10 | |
| Rūkymo kambarys | 10 | |
| Serverinė | 5-10 | |
| Sporto salė | Ne mažiau kaip 80 m3 1 sportuojanciam ir ne mažiau kaip 20 m3 1 žiūrovui | |
| Kirpykla | ||
| iki 5 darbo vietų | 2 | |
| daugiau kaip 5 darbo vietos | 3 | |
| Sandėlis | 1-2 | |
| Skalbykla | 10-13 | |
| Baseinas | 10-20 | |
| Pramoninis dažymo cechas | 25-40 | |
| Mechaninės dirbtuvės | 3-5 | |
| Mokyklos klasė | 3-8 |
Oro apykaitos nustatymas atsižvelgiant į žmonių skaičių patalpoje.
L = L1 × NL (m3/h),
čia:
L1 – oro norma vienam žmogui, m3/hמm.;
NL – žmonių skaičius patalpoje;
20–25 m3/val. vienam žmogui esant minimaliam fiziniam aktyvumui;
45 m3/val. vienam žmogui atliekant lengvą fizinį darbą;
60 m3/val. vienam žmogui atliekant sunkų fizinį darbą.
Oro apykaitos nustatymas išsiskiriant drėgmei.
L=D / (dv -d n) x p (m3/val),
čia:
D – išskiriamos drėgmės kiekis, g/val;
dv – šalinamo oro drėgmės kiekis, vandens g/kg oro;
dn – plustančio oro drėgmės kiekis, vandens g/kg oro;
p – oro tankis, kg/m3 (20 0C temperaturoje =1,205 kg/m3).
Oro apykaitos nustatymas, siekiant pašalinti šilumos perteklių.
L = Q / pxCpx(tv-tn) (m3/val),
čia:
Q – patalpoje išskiriama šiluma, kW;
tv – šalinamo oro temperatura, 0C;
tn – plustancio oro temperatura, 0C;
p– oro tankis, kg/m3 (20 0C temperaturoje =1,205 kg/m3).
Cp – oro šiluminė talpa, kJ (kg K) (20 0C temperatūroje Cp=1,005 lJ (kg K).
Oro apykaitos nustatymas atsiželgiant į ribines leistinas medžiagų koncentracijas.
L=Gco2 / URLK-Up (m3/val),
čia:
Gco2 - Išsiskiriančio CO2 kiekis, l/val.;
URLK - ribinė leistina šalinamo oro CO2 koncentracija, l/m3;
Up - dujų kiekis priplūstančiame ore, l/m3.
Leistinos CO2 koncentracijos ore, l/m3
| Nuolatinėje žmonių buvimo vietoje (gyvenamieji kambariai) | 1 |
| Ligoninėse ir vaikų priežiūros įstaigose | 0.7 |
| Žmoniuų laikino buvimo vietose (įstaigos) | 1.25 |
| Žmoniu trumpo buvimo vietose (įstaigos) | 2 |
| Lauko ore | |
| Gyvenamieji punktai (kaimas) | 0.33 |
| Maži miestai | 0.4 |
| Dideli miestai | 0.5 |
Kas yra slėgio nuostoliai vėdinime?
Oro tekėjimo vėdinimo sistema pasipriešinimas dažniausiai nustatomas pagal oro judėjimo greitį šioje sistemoje. Didėjant greičiui, didėja ir pasipriešinimas. Šis reiškinys vadinamas slėgio nuostoliais. Statinis slėgis, kurį sukuria ventiliatorius, lemia oro judėjimą vėdinimo sistema, kurioje yra tam tikras pasipriešinimas. Kuo didesnis šios sistemos pasipriešinimas, tuo mažesnė ventiliatoriaus perstumiamo oro išeiga. Apskaičiuoti trinties nuostolius ortakiuose, taip pat tinklo įrangos (filtru, triukšmo slopintuvu, šildytuvu, vožtuvu ir kt.) pasipriešinimą galima naudojantis atitinkamomis lentelėmis ir diagramomis, nurodytomis vėdinimo įrangos kataloguose. Bendrus slėgio nuostolius galima apskaičiuoti, sudėjus visų vėdinimo sistemos elementų pasipriešinimo rodiklius.
Rekomenduojamas oro judėjimo greitis ortakiuose.
Rušis Oro greitis, m/s
Magistraliniai ortakiai 6,0–8,0
Šoninės atšakos 4,0–5,0
Skirstomieji ortakiai 1,5–2,0
Priplūdimo grotelės prie lubų 1,0–3,0
Ištraukimo grotelės 1,5–3,0
Oro judėjimo greičio nustatymas vėdinimo ortakiuose.
V=L / 3600xF (m/s),
čia:
L - oro išeiga. m3/val.;
F - kanalo pjūvio plotas,m2.
Rekomendacija 1
Ortakių sistemos slėgio nuostolius galima sumažinti padidinus ortakių, užtikrinančių santykinai vienodą oro greitį visoje sistemoje, skerspjūvį. Paveikslėlyje matome, kaip galima užtikrinti santykinai vienodą oro greitį ortakių tinkle su mažiausiais slėgio nuostoliais.
Rekomendacija 2
Sistemose, kurių ortakių ilgis didelis ir daug ventiliacijos grotelių, ventiliatorių tikslinga montuoti ventiliacijos sistemos viduryje. Toks sprendimas turi kelis privalumus. Iš vienos pusės, sumažėja slėgio nuostoliai, iš kitos pusės, galima naudoti mažesnio skerspjūvio ortakius.
Bendrosios ventiliatorių montavimo rekomendacijos.
Siekiant sumažinti nuostolius, susijusius su oro srauto turbulentiškumu, ventiliatoriaus iėjime ir išėjime turi būti ortakio tiesioji dalis. Šių tiesių sekcijų minimalūs rekomenduojami ilgiai sudaro: ortakio iš įėjimo pusės 1 skersmenį ir ortakio iš išėjimo pusės 3 skersmenis. Šiose dalyse neturi buti įrengtų filtrų arba panašių įrenginių.
Kvadratiniams kanalams atitinkamas ortakio skersmuo ir išdėstymo atstumai skaičiuojami pagal šią formulę:
čia:
D– ortakio skersmuo;
H– ortakio aukštis;
B– ortakio plotis.
Vedinu.LT
Reikalimnga pagalba projektuojant vėdinimo sistemą, padėsime tel.: 8 686 95392.